Realybė 14

Violeta prisiminė, kad Adonis prašė paskambinti. Surinko telefono numerį: 26-11-36. “Klausau”- atsiliepė vyriškas balsas. “Adoni, čia tu?”. “Taip, aš”- patvirtino. “čia Violeta skambina, nepamiršau”. “Kokia Violeta, aš nepažįstu jokios Violetos?”- vyriškas balsas nustebo. Tik dabar Violeta suvokė, kad sapną palaikė realybe. Adonį ir jo telefono numerį ji susapnavo. Viskas atrodė nerealu. Tai, kad ji taip gerai atsiminė skaičius, o dar labiau tai, kad telefono numeris iš tiesų buvo Adonio. Kokia kvailystė? Violeta įsijungė televizorių. Lietuvių astronomas kalbėjo apie pasirodžiusią kometą. Violeta gana pasyviai klausėsi. Paskui pakėlė galvą, įdėmiau pasižiūrėjo į astronomą. Vidutinio amžiaus vyriškis. Vos vos pražilęs. Jis neturėjo ilgos žilos barzdos, bet balsą ir veido bruožus Violeta pažino – tai buvo senis iš sapno!

Išjungusi televizorių, išbėgo į lauką. Sėdo į troleibusą ir nuvažiavo į universitetą. Ji pažino patalpą, kurioje kalbėjo astronomas.

Universitete astronomas pasakojo susirinkusiems apie kometą, paskui nuvedė laiptais į viršų į nedidelę patalpą su teleskopu. Violeta nežinojo, kad universitetas turi teleskopą. Kai ji žiūrėjo pro teleskopą į kometą, prie ausies išgirdo astronomo balsą- “Anksčiau, kai žmonės pamatydavo danguje kometą, sakydavo, kad tai karo ženklas, bet tegul atneša ji tau laimę”. Atsitraukusi nuo teleskopo, Violeta astronomo neberado.

Straipsniai 1 reklama

Išėjo į lauką ir dar kartą pažvelgė į kometą. Vien savo akimis. Taip ji atrodė įspūdingiau. “Gražu, ar ne?” – išgirdo šalia balsą. Tamsoje šalia jos stovėjo vaikinas. “Adonis” – prisistatė.

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *