Lietuvos šaulių lazeriniai treniruokliai
Lietuvoje karo technologijų srityje puikiai darbuojasi Kauno technologijos universiteto Gynybos technologijų institutas. Instituto specialistai sukūrė kelių modifikacijų šaulių lazerinius treniruoklius, kurie sėkmingai panaudoti Lietuvos karo akademijos ir kitų šalies gynybos struktūrų personalui mokyti. Gynybos technologijų institute sukurti treniruokliai pasižymi daugeliu naujovių ir pranašumų, kurie sėkmingai demonstruoti tarptautinėse parodose “Balt Military EXPO” (Gdanskas, Lenkija) ir “Milipol Paris 99” (Paryžius, Prancūzija). Gerai įvertinus šaulių treniruoklius Lietuva buvo pakviesta dalyvauti NATO Partnerystės ginkluotės (CNAD) programoje.
Gera kokybė minimaliomis sąnaudomis
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iškilo labai aktuali šalies gynybos struktūrų šaulių rengimo problema. Kadangi šaulių rengimui veiksmingai naudojami įvairių tipų treniruokliai, juos įsigyti buvo numatyta užsienyje. Tačiau paaiškėjus, kad gerų treniruoklių kainos yra labai didelės, buvo nutarta šiam tikslui panaudoti šalies mokslinį-inžinerinį ir gamybinį personalą. Taip šaulių rengimo treniruoklių sukūrimo klausimas buvo patikėtas Kauno technologijos universiteto specialistams, turintiems ilgametį patyrimą mechanikos inžinerijos, automatikos informacinių technologijų, elektronikos inžinerijos, telekomunikacijų ir kitose mokslo srityse.
Per trumpą laiką universiteto mokslo laboratorijose buvo atlikta pažangiausių šaulių treniruoklių praktinio realizavimo tendencijų analizė, ištirti šaulių ginklų atatrankos pavienių šūvių ir šūvių serijų parametrai bei ginklo ir šaulio sąveikos šūvių metu dinamika. Atsižvelgiant į analizės ir tyrimų išvadas buvo atlikta kuriamų šaulių treniruoklių sistemų optimalioji sintezė, padėjusi ne tik pasiekti geriausių žinomų treniruoklių lygį, bet ir suteikti kuriamiems treniruokliams naujas funkcines galimybes bei patobulinti šaulių rengimo metodiką. Taigi naudojantis nacionaliniu Lietuvos mokslo ir gamybiniu potencialu, daug mažesnėmis sąnaudomis buvo išspręsta šaulių apmokymo techninės ir metodinės bazės sukūrimo šalyje problema.
Pastaruoju metu Lietuvos mokslininkai aktyviai stengiasi įsijungti į įvairias NATO inicijuojamas mokslo programas, tarp jų ir treniruoklių bei imitatorių srityje. Todėl tikimasi, kad priimtas siūlymas bendradarbiauti treniruoklių ir imitatorių srityje NATO Partnerystės ginkluotės programoje prisidės prie dalykinių Lietuvos ir NATO šalių mokslininkų ryšių užmezgimo ir paspartins Lietuvos integravimosi į NATO procesą.
Daug informacijos geram apmokymui
Dabartiniai šaulių treniruokliai, skirti kariuomenės, policijos personalo apmokymui, yra puiki priemonė taisyklingo ir taiklaus šaudymo įgūdžiams ugdyti. Jie padeda ne tik sumažinti šaulių rengimo ekonomines sąnaudas, bet ir pagerinti mokymo kokybę bei sutrumpinti mokymo laiką. Tai pasiekiama treniruočių sąlygas priartinant prie natūralių, taip pat išgaunant daugiausia informacijos apie taikymosi procesą, šūvio atlikimo veiksmą bei pataikymą.
Sukurti ir įdiegti į praktiką du šaulių treniruoklių tipai – LT-1 ir LT-2. Jie realizuoja visą kariuomenės šaulių rengimo procesą – nuo pirminio taikymosi technikos apmokymo iki šaudymo su visu pavienių šūvių bei šūvių serijų atatrankos ir garso imitavimu į poligone išdėstytų taikinių vaizdus treniruoklio ekrane, po kurio jau vyksta praktinio šaudymo pratybos lauko poligone.
Treniruoklis LT-1 skirtas pirminiam šaudymo technikos apmokymui. Šiuo atveju studentas mokomas taisyklingai nutaikyti ginklą (pistoletą arba automatinį šautuvą) į taikinį, prisitaikyti ir paspausti nuleistuką. Treniruoklis pasižymi šiomis funkcinėmis savybėmis ir privalumais:
– treniruoklis turi tris kompiuterizuotas šaudymo mokymo iš pistoleto arba automatinio šautuvo darbo vietas, kurias valdo instruktorius;
– treniruoklyje panaudoti standartiniai taikiniai: “Juosmens figūra” arba “Krūtinės figūra su skrituliais”;
– treniruočių ginkluose įmontuota lazerinė infraraudonųjų spindulių šūvių imitavimo sistema su maitinimo bloku taip, kad ginklai yra visiškai automatiški ir tinka ne tik pirminiam šaulio rengimui, bet ir situacinio šaudymo mokymui;
– treniruoklis aprūpintas ginklo judėjimo taikymosi metu ir nuleistuko paspaudimo momentu vizualizavimo sistema su informacijos įvedimu į kompiuterio monitorių;
– kompiuterio monitoriuje taip pat parodoma pataikymo vieta taikinyje, šaudymo rezultatas (taškai, pataikymo sektorius), taip pat taikiklio padėtis kiekvieno šūvio metu;
– informacija apie taikymosi procesą ir pataikymą, tiek individualaus šaulio, tiek ir jų grupių (pvz., skyriaus, būrio), gali būti peržiūrima monitoriaus ekrane, analizuojama ir protokoluojama bei atspausdinama spausdintuvu;
– treniruoklis užtikrina iki 100 m šaudymo atstumus, o tai treniruočių sąlygas maksimaliai priartina prie natūralių.
Praktika patvirtino, kad tokia treniruoklio struktūra užtikrina gerą mokymą. Kadangi treniruoklių šūviai imituojami infraraudonųjų spindulių impulsais, šaulys šūvio imitavimo metu nemato lazerio spindulio taikinyje, o ginklo užvedimo trajektorija, nuleistuko paspaudimo procesas bei pataikymo rezultatas matomi tik kompiuterio monitoriuje. Visą šį procesą kontroliuoja instruktorius, kuris gali parodyti šaulio klaidas ir laiku koreguoti jo veiksmus.
Natūralūs šūviai be šovinių
Išmokus ginklo užvedimo į taikinį ir taisyklingo nuleistuko paspaudimo technikos, tolesnis šaulio rengimas vyksta naudojant treniruoklį LT-2. Šis treniruoklis užtikrina tikro, kovinio šaudymo įvaizdį iš automatinių šautuvų AK-47. Jis, kaip ir treniruoklis LT-1, turi tris kompiuterizuotas darbo vietas, o šūviai imituojami infraraudonųjų spindulių lazerio impulsais.
Treniruoklis LT-2 atlieka šias funkcijas:
– treniruokliu imituojami pavieniai šūviai ir šūvių serijos, nes jame įrengtos ginklo atatrankos ir garso imitavimo sistemos;
– treniruoklyje taikiniai projektuojami ekrane LCD projektoriumi, jie pavaizduoti poligono aplinkoje 25 m, 50 m, 100 m atstumais;
– informacija apie pataikymą bei taikiklio padėtį kiekvieno šūvio metu įvedama į kompiuterio monitorių ir protokoluojama spausdintuvu.
Treniruočių ginklai yra realūs kariniai ginklai – šturmo karabinai AK-47, kuriuose įrengtos reikiamos lazerio impulsų siuntimo ir atatrankos imitavimo sistemos bei elementai. Tačiau treniruokliuose gali būti panaudoti ir kiti ginklai, nes yra numatyta atatrankos smūgių dinaminių parametrų (pvz., šūvių dažnio ir kt.) reguliavimo galimybė. Pats atatrankos smūgių šūvių metu imitavimas atliekamas panaudojant žemo slėgio oro tiekimo sistemą.
Treniruoklyje sukaupta kelios dešimtys taikinių išdėstymo poligone variantų, kurie padeda imituoti įvairias kovines situacijas skirtingais taikinių išdėstymo atstumais. Taip išnaudojant ginklų siunčiamosios sistemos privalumus, kuriais imituojamas šaudymas natūraliais atstumais bei taikinių demonstravimo galimybės, sukuriamos beveik natūralų šaudymą atitinkančios treniruočių sąlygos.
Po šio etapo pradedamas galutinis šaulio apmokymas poligone šaudant iš kovinių ginklų tikrais šoviniais.
Patyrimas
Treniruoklių LT-1 ir LT-2 panaudojimas praktikoje, pvz., Lietuvos karo akademijos mokymo procese, parodė, kad tai yra labai veiksminga šaulių apmokymo priemonė. Nors apmokymas naudojant treniruoklius negali visiškai pakeisti kovinio šaudymo, tačiau pagal dabar naudojamą metodiką iki 80 proc. šaulio parengimo laiko galima skirti treniruokliams, o 20 proc. – koviniam šaudymui. Bendras apmokymo laikas dėl treniruoklių teikiamų privalumų sutrumpėja beveik perpus. Taip pat gaunamas didelis ekonominis efektas dėl to, kad šaulio parengimui reikia kur kas mažiau kovinių šovinių.
Taigi treniruokliai mokantis šaudyti yra puikus laiko ir pinigų taupymo pavyzdys.
Prof. habil. dr. ALGIMANTAS FEDARAVIČIUS
dr. ARVYDAS MATUKAS
