Lietuvos politikoje įsigali šantažas
VSD skandalo įsiūbuotas Lietuvos valdžios laivelis toliau siūbuoja, nepaisant to, kad šio laivelio kapitonai šiaip taip rado kursą, kuriuo, jų manymu, jie sėkmingai išplauks į ramesnius ir malonesnius vandenis.
Šio siūbavimo priežastis yra ta, kad mažesnės politinės-finansinės grupuotės bijo būti nuskriaustos, nes didesnės politinės-finansinės grupuotės siekia painių kompromisų būdu pasiekti taiką.
Kitas svarbus dalykas – aplink VSD skandalą esanti atmosfera. Mafijinio serialo aktoriai (politikai) jaučia žiūrovų susidomėjimą gana viešu reginiu. Eilinis žiūrovas galbūt nesitiki jam naudingo serialo pabaigos, bet jam įdomus ir labai piktinantis šio politinio karo procesas. Dar daugiau- šis serialas kelia revoliucines nuotaikas.
Veikiant šiai aplinkybei politikai ne tik turi stengtis pasirodyti kaip galima gražiau ir skaidriau, bet kartu privalo veikti taip, kad visi jų veiksmai visuomenę veiktų raminančiai. Visi valdžioje tą supranta, ko pasekmėje šantažas tampa veiksmingas kovos įrankis.
Netrukus atsirado norinčių tuo pasinaudoti, tuo labiau kai toną davė prezidentūra. Du metus laikinai einantis LR Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Č. Jokūbauskas užsimanė ir toliau eiti šias pareigas, todėl „labai susijaudino” ir pasijautė „nestabilus”.
Stebėdami A. Pociaus augančią materialinę gerovę ir Vyriausybės silpnumą, K. Prunskienės partijos rėmėjai prisidengdami noru padėti ūkininkams užsimanė pusvelčiui supirkti visas valstybines žemes, todėl pradėjo grasinti išeiti iš mažumos koalicijos.
Seimo Antikorupcijos komisijos teigimu norinčių pusvelčiui pirkti valstybinę žemę yra daugiau negu valstybė jos turi. Valstiečių partija teigia, kad sunkiai dirbantiems ir mažai uždirbantiems ūkininkams reikia padėti, todėl lengvatinėmis sąlygomis parduoti valstybės nuomojamą žemę. Argumentas atrodo geras, nes taip neturtingi ūkininkai sunkiai išdirbtą valstybės nuomojamą žemę nebrangiai galėtų išsipirkti.
Ta valstybės nuomojama žemės dalis nėra tokia didelė, o ūkininkams palengvintų jų dalią. Bet kaip reikia pirkti, tai norinčių atsiranda tiek, kad nebeužtenka valstybinės žemes! Kaip čia yra? Be to, ir pinigų reikia turėti net superkant žemes itin mažomis kainomis.
Taip, yra nemažai sėkmingų ūkininkų, kuriems sekasi ūkininkauti ir jie yra pakankamai pasiturintys, bet supirkti visas Lietuvos valstybines žemes reikia turėti dideles finansinės galimybės. Nemanau, kad jie tokias turi. Valdžia šituos šantažus „įveikė” tuo parodydama sistemos gerumą.
Kilęs VSD skandalas į karą įtraukė visas politinės- finansinės grupuotes. Tai žymiai apsunkina galimybes patiems pasiekti taiką ir darniai pasidalinti „teritorijas”. Šiuo atveju nepaprastai svarbi prezidento pozicija, nes jis vienas tegali atlikti taikintojo vaidmenį. Reikia pabrėžti, kad prezidentas, suprasdamas padėties rimtumą, ryžtingai, ramiai ir nuosekliai ėmėsi šio vaidmens.
Po Seimo pritarimo atleisti A. Pocių iš VSD vadovo pareigų, prezidentas ilgai nelaukdamas 2007 05 24 pats asmeniškai atvyksta į Seimą ir pristato P.Malakausko kandidatūrą į VSD generalinio direktoriaus pareigas, pažymėdamas, jog tai – beprecedentinis atvejis, nes šis kandidatas „geriausias iš visų galimų”. Kitaip sakant, aš jums rodžiau galimus kandidatus ir visi netiko, o jūs patys nesusitariate.
Be to, tęsti politinį karą pavojinga. Nemaža Seimo dalis pradėjo muistytis, nes postas labai svarbus todėl labai geidžiamas, o kandidatas nėra jų žmogus. Tik visi sutartinai pripažino, jog P. Malakauskas visiems pažįstamas, puikios jo dalykinės ir žmogiškosios savybės šiam darbui.
Išvertus į paprastą žmonėms suprantamą lietuvių kalbą reiškia, kad per daugelį metų darbo spec. tarnybose nė karto neišsišoko ir nepakėlė rankos prieš ką nereikia, todėl yra patikimas.
Be to, „įvedė tvarką” STT, kuri po Junoko vadovavimo buvo visai pakrikusi (prisiminkime Seimo narių kyšininkavimo, mero rinkimų, žemgrobių ir kitos bylos). Manau, kad prezidentas atsižvelgdamas į korumpuotos klaninės sistemos mechanizmą puikiai parinko kandidatą Be to, ne tik žodžiais, bet ir veiksmais parodė, kad žino kaip išspręsti šį jautrų ir svarbų klausimą.
O, kad nebūtų netikėtumų prezidento patarėjai pašantažavo, kad esant neigiamui balsavimui, prezidentas paliks A. Pocių VSD vadovo pareigose ir taip nebus galima užbaigti karo.
Ši plano dalis puikiai pavyko, nes 2007 06 05 Seimas 63 balsais už ir 40 susilaikius pritarė P. Malakausko skyrimui į VSD vadovo postą. Niekas nebalsavo prieš. Šis balsavimas parodė, jog jie visi nori ramybės.
Mano nuomone, susilaikę seimo nariai netrukdė, bet jie dar tikisi kažko gauti. Šis serialas dar nesibaigė, nes P. Malakauskui perėjus į VSD lieka laisvas STT vadovo postas. Į šį postą rasti žmogų yra lengviau, nes čia viskas sutvarkyta (tą rodo STTveiklos rezultatai). Galima didesnė manipuliacija kandidatais, o tuo pačiu ir didesnės galimybės.
Nors politinis karas nesibaigė, bet jau galime daryti pradines išvadas:
Pirma, konservatoriai ir jų remėjai dar kartą pademonstravo, kad jų stiprioji pusė yra skambios viešųjų ryšių akcijos ir kieta kova. Antra, Kirkilo socialdemokratų ir „valstybininkų” stiprioji pusė yra kompromisai ir puikūs užkulisiniai galios žaidimai.
Trečia, prezidentūra neblogai laviruoja. Ketvirta, nėra aiškaus nugalėtojo. Tik daliniais laimėjimais gali pasigirti konservatoriai ir jų remėjai, nes jų kandidatas „praėjo”, bet nežinia, ar bus sugrąžinti jų „kurmiai” į VSD?
Tai jų prestižo ir tikslios informacijos apie atliekamus tyrimus žinojimo klausimas, kadangi P. Malakauskas turės laviruoti tarp politinių jėgų. „Valstybininkai” taipogi gali džiaugtis daliniais laimėjimais, nes jie užvaldė socialdemokratų partiją.
Visų, šių ir kitų, grupuočių laimėjimų ir pralaimėjimų kraičio dar nesimato. Dar liko STT ir kiti „reikalai”, todėl mafijinis serialas tęsiasi.
