| |

Dėl pasaulinės ekonominės krizės

2008 m. antrojoje pusėje JAV finansų sektoriuje prasidėjusi ekonominė krizė apėmė visą pasaulį. Ji nebuvo netikėta, kaip pasaulio oligarchija ir valstybių valdžios bando įteikti, nes Vakarų šalių ekonomikos jau iki krizės rodė nuosmukio požymius. Dar daugiau – matėsi sisteminės klaidos. Didysis kapitalas lobo ir išnaudojo visas sistemos silpnybes iki galo, ko pasekoje „pritrūko“ pinigų. Todėl tik įvykus krizei JAV prezidentas Dž.Bušas „suprato“, kad kalta sistema ir nepriežiūra. Tiesa pasakius, Vakarų kapitalistines ekonomikas cikliškai ištinka krizes, po kurių koreguojamos ir tobulinamos priemonės šalinančios (dalinai) kapitalizmo ydas. Valstybės, kurios nedaro atitinkamų sisteminių reformų, ilgainiui sustoja arba netgi smunka. Laisvosios rinkos sąlygomis ekonominių krizių išvengti – neįmanoma, nes kapitalistinis ūkis yra stichiškas ir neplaningas. Bet įmanoma sušvelninti recesiją. Valstybių valdžios privalo pasirūpinti, kad kuo tolygiau ir racionaliau krizės kaštai pasiskirstytų visuomenės sluoksniuose. Kadangi gyventojų perkamoji galia yra nepakankama (įvyko krizė), tai – reikia stengtis išlaikyti buvusį vartojimo lygį, kad rinkoje (kaip įmanoma švelniau) vėl susidarytų pusiausvyra tarp visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos. Visos pažangios valstybės šiuo metu tą ir daro. Tik nesimato sisteminių klaidų ir nepriežiūros problemų sprendimo. Jų nesprendimas ir tolesnis aplaidumas – neleis ilguoju laikotarpiu vykti socialinei pažangai.

|

Lietuvos politikoje įsigali šantažas

VSD skandalo įsiūbuotas Lietuvos valdžios laivelis toliau siūbuoja, nepaisant to, kad šio laivelio kapitonai šiaip taip rado kursą, kuriuo, jų manymu, jie sėkmingai išplauks į ramesnius ir malonesnius vandenis. Šio siūbavimo priežastis yra ta, kad mažesnės politinės-finansinės grupuotės bijo būti nuskriaustos, nes didesnės politinės-finansinės grupuotės siekia painių kompromisų būdu pasiekti taiką. Kitas svarbus dalykas – aplink VSD skandalą esanti atmosfera. Mafijinio serialo aktoriai (politikai) jaučia žiūrovų susidomėjimą gana viešu reginiu. Eilinis žiūrovas galbūt nesitiki jam naudingo serialo pabaigos, bet jam įdomus ir labai piktinantis šio politinio karo procesas. Dar daugiau- šis serialas kelia revoliucines nuotaikas. Veikiant šiai aplinkybei politikai ne tik turi stengtis pasirodyti kaip galima gražiau ir skaidriau, bet kartu privalo veikti taip, kad visi jų veiksmai visuomenę veiktų raminančiai. Visi valdžioje tą supranta, ko pasekmėje šantažas tampa veiksmingas kovos įrankis. Netrukus atsirado norinčių tuo pasinaudoti, tuo labiau kai toną davė prezidentūra. Du metus laikinai einantis LR Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Č. Jokūbauskas užsimanė ir toliau eiti šias pareigas, todėl „labai susijaudino” ir pasijautė „nestabilus”. Stebėdami A. Pociaus augančią materialinę gerovę ir Vyriausybės silpnumą, K. Prunskienės partijos rėmėjai prisidengdami noru padėti ūkininkams užsimanė pusvelčiui supirkti visas valstybines žemes.