Aš už Prezidentę, bet…
Pozityviai nuteikė praėjusi savaitė, kuomet ilgametė populiariausia Lietuvos politikė Dalia Grybauskaitė (toliau – DG) nutarė, kad atėjo laikas sugrįžti į gimtinės politinę areną. Pirmieji žingsniai solidūs ir įdomūs, bet šiek tiek per daug masėms nukreiptos populistinės retorikos apie naujus vėjus, skersvėjus ir oligarchų medžioklę.
Aišku, kandidatė yra teisi manydama, jog jos populiarumas žmonių tarpe yra sąlygotas visuomenės neigiamo požiurio į “valdžios vyrus” ir jų partijas. Manau, ji neteisi manydama, kad jos atsiribojimas nuo tų blogųjų “dėdžių” gali tęstis visą kelią iki pat Daukanto aikštės. Jei kandidatė siekia tapti nepriklausomybės įsikūnijimu visos rinkiminės kampanijos metu, tai jos komunikacinis pasirinkimas, tačiau realybė gali padiktuoti kitokias sąlygas. Jeigu būsima Prezidentė norės būti aktyvia politinio proceso dalyve, jai reikės ne tik burti konsensusą viešoje erdvėje, bet dažnai rinkti daugumą Seimo salėje.
Gal būt nereikia per daug reikalauti, oficiali kampanija dar neprasidėjo, juolab DG pozicijų kontūrai tik pradeda ryškėti. Politikė pasisako už pragmatišką ir šalies interesų sąlygotą užsienio politiką, už telkiančią politinę kultūrą bei valdžią, atsakančią į visuomenės poreikius.
Žinoma, tai tik kandidatės piršimosi dienos, tad tokio pobūdžio pasisakymai TV laidoje FORUMAS paliks klausimą, “tad kokia gi ta Dalia Grybauskaitė?”:
“Jūs save vadinate centristinių pažiūrų. Ką tai reiškia?
– Lietuvos kontekste, ko gero, pirmiausia tai reiškia, kad esu nuosaikių pažiūrų.
Nesu ekstremaliai agresyvi ir norėčiau suderinti daugelį interesų Lietuvoje, nes esu nepartinė. Šiaip jau galėčiau save priskirti įvairioms pusėms.
Jei Lietuvos socialdemokratija reikštų socialinės atskirties mažinimą ir socialinio saugumo užtikrinimą, laikyčiau save socialdemokratinių pažiūrų.
Jeigu manytume, kad liberalai Lietuvoje siekia užtikrinti žmogaus teises, laisvę – laikyčiau save liberalių pažiūrų.
Jeigu matytume, kad Lietuvos konservatizmas reiškia stiprią bendruomenę, stiprią šalį ir šeimą, laikyčiau save konservatore.
Taigi, ko gero, esu visų geriausių politinių pažiūrų koncentratas. Ir labai norėčiau, kad galėčiau suvienyti žmones.”
Nesinori pasveikinti Lietuvą sulaukus dar vieno “mesijo”, kuris sieks “šviežio oro politikoje“, tad belieka tik nekantriai laukti konkretumo, politinės vizijos ir ambicijos. Kaip ten bebūtų, Aš už Dalią Grybauskaitę!
