Poezijos autoriai: Saulė Sadeckaitė

Kaip feniksas iš pelenų,
Aš pakilau iš savo purvo.
Ir Tavo Meilės vedamas
Į doros kelią aš einu.
Gyvenimą kitą kuriu.
Koks gailestingas man buvai,
Kad nuopuoly nepalikai.

Kaip feniksas iš pelenų
Ėjau, kritau ir vėl kilau.
Stebėjai mane laukdamas
Visad jaučiau – šaukei.
Kantrus buvai – laukei.
Nors melą rinkausi, ne tiesą,
Siuntei man savo šviesą.

Kaip feniksas iš pelenų
Ėjau iš blogio labirintų.
Pagalbą Tavo jausdamas
Aš supratau, kad mane myli.
Tvirtai tikėjau – neapvylei.
Tu gailestingas man buvai
Ir klystkeliuos nepalikai.

Jėzau, aš jaučiu Tave
Savo sieloj.
Neapleisk sunkioj dienoj
Ir valandoj.
Aš karštai meldžiu Tave –
Suteik vilties.
Nepalik manęs –
Neskirk sunkios lemties.

Išklausyk mane tylioje maldoje
Ir įžiebk ramybę mano širdyje.

Tu tiesa ir meilė man
Dangaus skirta,
Mano kelią, Jėzau,
Laiminki šviesa.
Tu išgelbėk mano sielą
Nuo kančių
Sulaikyk, jeigu eisiu
Ne tuo keliu.

Išklausyk mane tylioje maldoje
Ir įžiebk ramybę mano širdyje.

Jėzau, aš meldžiu karštai –
Būki šalia.
Jei užklups tamsi naktis
Ir nedalia.
Mano sielai duok stiprybės
Ir šviesos,
Kad netaptų auka
Tamsios jėgos.

Išklausyk mane tylioje maldoje
Ir įžiebk ramybę mano širdyje.