Vienatvė
Pildau vienatvės knygą-
žodžių gražių nerandu...
Sielvarto sėkla sudygo
čia, ant arimų tamsių.
Baltas balandis pakilo-
kaip nemačiau jo seniai.
Naktys vienatvės prabylo-
Gęstančio laužo aidai.
Lapą verčiu vėl po lapo.
Nei pabaigos nei pradžios...
Prarastas laikas suprato,
kaip aš tavęs vis ilgiuos.
Kažkas į širdį stuksena.
Baltas balandis- tai tu...
Užverčiu nuoskaudą seną
pilną vienatvės dienų.