Raudoni krištolo batukai,
Suknelė padengta sniegu,
Akys žiba tarsi ledo kristaliukai,
Tyriausiu spinduliuoji tu grožiu.

Tu ateisi, kai visi jau bus išėję,
Ir išeisi kada ims man brėkšt aušra.
Vėl sugrįžusi netarsi tu nei žodžio,
Bet išliksi su manim tik tu viena.

Tu apeisi, aplankysi tu kiekvieną,
Ir apgaubsi juos savąja šiluma.
Mano drauge, mano deive, mano pone,
Išsvajotoji vienatve mylima…