Mirties sūkurys
Įskilęs aplink.
Tai kraujo verpetas –
Gyvybės prakeiktas lašas.

Vanduo, kurs teka
Iš niekur į nieką,
Kurs neša naktį
Į dieną ar vakar.

Tas lašas, kurs šneka,
Kad dienos – sekundės,
Taip greitai prabėga,
Net žodžio nė vieno.

Vanduo – šešėlis patrakęs,
Kur dingsta į nieką,
Kai baimė ateina
Ir greitai praeina.

Vanduo – gyvybės šaltinis,
Kurs dingsta,
Kai saulė nušvinta.
Vanduo ima kilti.

9a klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui