Turbūt reikia
pusiau išprotėti,
kad suprastum
augalų ir medžių kalbą,
kad išskaitytum
žvaigždžių žemėlapius,
kad tavo balti žirgai,
nulėkę liepsnų liežuviais
pasakų pievon,
vaikytųs drugelius;
kad tavo plunksna
bėgiotų lapo baltu veidu
ir dainuotų
vaikystėj paliktas dainas.
Turbūt reikia
palikti save.

Jurgutė