Tu, pavasari, ar tau negėda?
Vaikščioji paniuręs pamiškėm tingiai,
Kai žiema, užėmus tavo vietą,
Šaiposi pūgom šaltom smagiai!

Jau seniai krūtinę mums kutena
Tolimos svajonės apie žiedus, kvepiančias gėles.
Apie tai, kaip tu drauge su saulės šypsniu
Gaivini po vieną medžių šakeles.

Paskubėk ateit, nusišypsok pasauliui,
Kuo švelniausiais vėjo bučiniais!
Pasibelsk garsiau į mūsų širdis,
Atgaivink lietaus lašais gaiviais.

Nektaru gaiviu kas rytą girdyk,
Žadink tyrą meilę mūsų širdyse.
Tu, pavasari, ar tau negėda?
Skleisk žiedus – it vaikas šilumą ir gėrį delnuose.

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui