Aš niekur šaknų neįleidau,
Nežinau, ką vadint gimtine.
Pase įrašyta vietovė,
Kur pagimdė mane mama.

Blaškomi savo likimo
Tėvai klajojo ilgai,
Ir buvo mano gimtinė
Kaskart vis nauji namai.

Ir kai tolimos tėviškės balsas
Ilgesiu pašaukė juos,
Aš nebespėjau prigyti
Tėvo gimtuos namuos.

Ten, kur seneliai gyveno,
Kur visų senuolių kapai,
Dabar ten tėviškė mano –
Tėvo gimtinė RŪKAI.

Mano gimtinė – tai vėjas,
Kaimo gryčios įdubę.
Vienur – tai miško ošimas,
Kitur – tai šniokščianti upė.

Aš niekur šaknų neįleidau
Ir šiandien esu tikra,
Kad ne vienas kaimas gimtinė.
Gimtinė – visa LIETUVA.

Eglė Brazdžiūnienė