Jau seniai basakojė jaunystė
Paliko tėvų namus.
Paskui ją išskubėjo jaunystė
Per apsėtus javų laukus.

Išskubėjo sparnus iškėlusi
Į gyvenimą platų.
Sparnai apsidraskė vėjuos,
Kol jaunystė prie vėtrų įprato.

Ir taip savo vietos beieškanti,
Besiblaškanti vėjuos,
Užleido vietą jaunystė
Brandumui atėjusiam.

Jei per daug kažkada paskubėjai,
Tai ištaisyt klaidą šią
Lai padės tau neramūs vėjai
Ir tavo metų branda.

Eglė Brazdžiūnienė