Toks vakaras tylus – taip garsiai girdis,
kaip obuoliai sode prinokę krenta –
ir skaudžiai beldžias tie garsai į širdį,
tarytum klaustų – šiandien kaip gyventa –

kiek džiaugtasi ir kiek dėkota
už visa, ką gavai šiandieną –
kitiems kiek meilės dovanota –
ar paguosta širdis nors viena –

gerumo kiek kituos ieškota,
pagundų kiek atsisakyta –
ir nevilčiai kiek pasiduota
dėl visko, kas nepadaryta,

ir kiek atleista, kiek priimta
ir kiek kitiems širdies atverta –
ir savintasi kiek, ir imta,
ir dulkėm užmaršties užberta –

nuo kryžiaus bėgta, kiek jo vengta,
kiek veltui laiko išbarstyta –
manęs Tu klausi – šiandien kaip gyventa
ir kiek dėl Tavo meilės padaryta…