Tu kalbėjai man apie laimę,
Kad ji tikrai tikrai ateis,
Bet ji turbūt seniai paklydo,
Pasuko svetimais keliais.
Tu man kalbėjai apie džiaugsmą,
Kad jis šeimininkaus namuos,
Bet jis turbūt duris sumaišė
Ir linksminas namuos kituos.

Apie tikėjimą kalbėjai,
Kad jis išliktų manyje,
Kad būčiau aš tvirta prieš vėją
Kad nebijočiau naktyje.
Kad neišduočiau, nepalikčiau,
Kad neįskaudinčiau tavęs, –
Bet nemaniau, kad šitie žodžiai
Prieš mane pačią atsigręš.

Eglė Brazdžiūnienė