Aš praeitis tava
Nesikartojanti, jauna
Čiurlenimas upelio neramaus
Ir lopinėlis mėlyno dangaus
Aš praeitis tava,
Kaip ta daina –
Kažkur girdėta, bet jau pamiršta.

Aš dabartis tava
Karti ir nelengva,
Įstrigusi kaktoj raukšle gilia,
Plaukuos palikusi šarma pilka.
Aš dabartis tava,
Kaip ta daina
Su įkyrėjusia melodija sena.

Aš ateitis tava.
Nesuprasta ir atstumta.
Apsamanojęs rudenio dangus,
Žieminis vėjas šaltas, atšiaurus.
Aš ateitis tava,
Kaip ta daina
Nesugrąžinamai jaunystėj prarasta.

Eglė Brazdžiūnienė