Paversk svajones tvirtybės tiltu,
Te penkiasdešimt švyti su aušra!
Neleisk likimui kryžkelėj apvilti,
Bet ąžuolu šlamėki visada.
Ne visos audros nuoskaudas palieka –
Po jų sušvinta mėlynai dangus …
Tegu tikrove virsta tavo siekiai,
Lai negandų Tavam kely nebus.

A. Kancevičius