Tavimi mums nužydi pavasariai,
Tavimi mūsų rudenys dosnūs,
Tavo veidu riedėdamos ašaros
Širdyje visus randus išglosto.
Mums kaip duona esi kasdieninė
Ir kaip oras esi reikalinga,
Mums tik Tavo pirkelėj medinėj
Anei laimės, nei meilės nestinga.
Ir šiandieną mes lenkiamės žemei,
Atsiklaupę prie maudžiančių kojų,
Už savo gyvenimus, Mama,
Gyvenimui Tavo dėkojam.