Tamsi naktis – šešėlių nematyti –
juoda tamsa užklojo juos negrįžtamai –
tik širdyje šviesu – ten Tavo veidas švyti
toks artimas ir toks seniai pažįstamas. –

Tamsi naktis – ta nuostabi malonė,
apreiškusi man Tavo šviesų veidą,
kai suradai mane paklydusį kelionėj
ir širdimi Tave regėti leidai. –

Tamsioj nakty man dovanojai viltį
sulaukt aušros – to Tavo atėjimo –
ir leidai man suklupus vėl pakilti,
ir sekt Tave nematant ir nežinant,

tamsioj nakty tik girdint žingsnių aidą
ir Tavo mylinčios širdies plakimą –
dėkoju, kad manęs Tu neapleidai,
kad širdyje įsodinai troškimą

Tave pažint, kol neišaušo rytas,
kol dar naktis – sesuo gerai pažįstama –
kur tamsoje tik Tavo veidas švyti,
ir ta šviesa neleidi pasiklysti man.