Basa dar bėgtum apie namą.
Žaislai vaikystės atminty.
Bet Tau dukra jau šaukia „mama!“,
Nes Tau jau – dvidešimt penki.
Bet Tavyje jaunystė žydi.
Nuobodūs tau veidai rimti.
Vyresnės grožio Tau pavydi,
Nes Tau tik – dvidešimt penki.
Tačiau nesenki siela, kūnu,
Senatvė – juk juokai menki.
Tegul Tau niekada nebūna
daugiau kaip – dvidešimt penki.