Ar nori, prisemsiu Tau sklidiną kibirą
Šalto vandens.
Žvaigždžių ir svajonių, jei nori,
Primėtysiu į patį dugną.
Dar galiu šypseną padovanoti,
Ir laukų žieminių melancholiją,
Ir išsiskyrimų ilgesį,
Ir meilės reikšmingą žvilgsnį.
Galiu įpilti
Rytojaus dienų nerimo,
Laukimo skausmo,
Sūrių žmogiškų ašarų,
Gėlių ir parako kvapo,
Nuodėmių kaip nuodų galiu įmaišyti.
Tai kaip, ar pasemti Tau
Sklidiną kibirą?