Kalbėsiu meilę Tau,
Sakysiu skausmą Tau,
Kol nepriglausi taip arti,
Kaip krantas jūrą karčią,
Kol nepaversi vandeniu saldžiu,
Kurio ištroškę širdys, per toli nuplaukę.

Tavo delnai tegu nušluosto sūrią gaidą,
Nors Tavo meilės man pilnai pakanka –
Juk Tu laikai mane ir lauki,
Bet pavargau sudušt kasryt
Į išsvajotą krantą – gelmės jėga taip greitai
Pas save įtraukia.

Toks trumpas mūsų laikas pasimatymui,
Aš nebenoriu bėgt kasdien
Į glėbį Tavo rankų,
Aš noriu Tavo rojaus menėj,
Ties Tavo kojomis čiurlenti.

Rūtos Beltytės eilės
1994