vakar vakare mačiau mėnulį
kūdikėlį ketvirtos dienos
gulintį ant svyrančios briaunos
gryčios stogo, juodo ir didžiulio

žvaigždės cypė šokamos ratu
kūdikėlis it chirurgo peilis
buvo sklidinas beribės meilės
jūrų potvynių ir nusiaubtų krantų

kūdikėlio blyškiame veide
dar nespėjau įžiūrėti kaukės
bet pilkėjo juodulys ir niaukės
visata keista ar pakeista

nebebuvo aišku, ar karalių
rituališkai kankins ir nužudys
ar tik žais širdis pasaulio galią
kol užeis profanas rytmetys

Braziūnas, Vladas, Užkalinėti. – Vilnius: Vaga, 1998.