Naujiesiems jau eglutė pasipuošus
Savais ,kaip Dievo dovana žaislais ,
Žolynų nebėra,vilkabirbės tik ošia
Rudais ,švelnučiais bumbulais.

Dar meldai žiūri iš alksnyno –
Žali ,minkštučiai jų stiebai ,
Patys sau auga ir gerai nežino ,
Kas juos paglostys ar sumins,sužeis.

Net ir eglutė auga be viršūnės –
Gerai,kad myli ją draugai…
Visi ,sulaukę šių Naujųjų ,
Pasveikins saulę ,besišypsančią aukštai.