Ištrinta praeitis,
Užmiršta ateitis.
Ir tik skausmas baisus akyse.
Kur tu eisi vėliau
Jeigu kaltę jauti savyje?

Atsisėdęs ramiai,
Kaip gyventi mąstai.
Ir atodūsis kyla sunkus.
Jeigu šauksi tolyn,
Jeigu skrisi žemyn,
Nusineš tave vėjas smarkus.

Tik nurimti gali
Ir tam laiko turi,
Ir vienatvė tau peilį paduos
Ir tik šaltas lietus,
Ir tik žodis švelnus
Tavo mirštančią širdį paguos.

Kastytis Mickus