Prie Tavo kojų, Viešpatie, glaudžiuos,
kaip alkana paklydusi avelė,
pati atrast norėjus savo kelią,
bet radus vien tik skausmą - ir skaudžiuos
prisiminimuose įklimpus, kaip smėly,
ir išsiilgus Tavojo Artumo,
kur mano skausmą - tą širdies kartumą -
Tu vienas tik išgydyti gali –
todėl prie Tavo kojų aš glaudžiuos,
nes Tavo mylima esu avelė,
kuriai Tu atveri į savo širdį kelią
ir gydai savo meilės spinduliuos ...