Prie Tavo kojų, Viešpatie, glaudžiuos,
kaip alkana paklydusi avelė,
pati atrast norėjus savo kelią,
bet radus vien tik skausmą – ir skaudžiuos

prisiminimuose įklimpus, kaip smėly,
ir išsiilgus Tavojo Artumo,
kur mano skausmą – tą širdies kartumą –
Tu vienas tik išgydyti gali –

todėl prie Tavo kojų aš glaudžiuos,
nes Tavo mylima esu avelė,
kuriai Tu atveri į savo širdį kelią
ir gydai savo meilės spinduliuos …