Padėk man surasti mane,
Tu žinai, aš nemoku pati.
Pasimečiau minioje,
O visi tokie svetimi.

Jau seniai nejuntu savęs
Giliai rūpesty paskendus.
Atrakini duris sunkias,
Kad nelikčiau viskam užsisklendus.

Pati sau tokia svetima,
Pati sau priešu tapus.
Bet juk aš čia. Vis dar čia,
Dar neišėjus anapus.

Papasakok, kaip aš atrodau,
Padėk atpažinti mane.
Vaikščioti jau taip nusibodo
Svetimu veidu žeme.

Eglė Brazdžiūnienė