Nebijoki, nevogsiu
Dienų nei naktų.
Pasiimsiu tik tas,
Kurias pats dovanosi.
Nesvarbu kiek jų bus,
Jau dabar nesvarbu –
Už kiekvieną iš jų
Aš likimui dėkosiu
Ir nekeiksiu aš jo,
Kad vieni trupiniai
Išsižarstė po mano
Vienišą stalą.
Pripratau jau seniai –
Atėjai, išėjai,
Tiktai tų trupinių
Kažkodėl nenuvalo
Toji mano sparnuoto
Likimo ranka,
Kartais man per švelni,
Kartais man per lengva …

Eglė Brazdžiūnienė