Patinka man žiūrėt, kaip teka upė
ir kaip nerimsta – skuba jūron išsiliet –
tas jos tekėjimas, kaip meilė – nenuspėjamas –
ji moko ir mane – mylėt.

Patinka man žiūrėt, kaip teka upė
ir kaip vaga ji kantriai veržiasi tekėt –
tekėjimas jos gyvas, kaip tikėjimas –
ji moko ir mane – tikėt.

Patinka man žiūrėt, kaip teka upė
ir kaip nuolankiai gali dangų atspindėt –
tam jos tekėjime – dangum pasitikėjimas –
ji moko ir mane – pasitikėt.

Patinka man žiūrėt, kaip teka upė
ir kaip žaismingai moka saulę atspindėt –
džiaugsmingu saulės tako šokinėjimu
ji moko džiaugtis ir – nebeliūdėt.

Patinka man žiūrėt, kaip teka upė
ir kaip nurimus gali niekur neskubėt –
tas jos tekėjimas – dangaus ramybės kupinas –
ir aš norėčiau taip, kaip ji – tekėt.