Archyvai: Poezija

Aš tikiu, kad mes dar susitiksim
Gal pasisveikinsim, gal nieko nesakysim
Gal nepažįstami praeisime gatve,
Bet įdomu ką jausim širdyse.

Ir kam tu mane pažinai
Ir ištarei žodį “ Draugaukim “
Juk šiandien tu puikiai žinai
Šis žodis skambėjo apgaule.

Ar atminsi, kai mėnesienoj
Pirmą meilės žodelį tarei
Ir palinkęs į medžių šešėlį
Pirmą kart tu mane bučiavai.

Dėkoju tau už buvusią draugystę
Už tuos žodžius, kuriuos man melavai
Juk pasitaiko, kad žmogus suklysta
Bet tik ne taip, kai tu, kad suklydai.

Tu nuėjai su šypsena laimingas
Ir ką jautei širdį tik supratau
Tavo kely buvau nereikalinga
Ir kaip šešėlis tau tiktai trukdžiau.

Jaunystė gyvenimo džiaugsmas
Malonūs svajonių sapnai
Jaunystė gyvenimo grožis
Nevystantys laimės žiedai.

Tu buvai man didžiausia svajonė
Tu buvai nuostabus mano sapnas
Kaip aistringai tave aš mylėjau
Kaip karštai aš tavim tikėjau.

Leista mylėti, bet neilgai
Leista bučiuoti, bet atsargiai
Leista dalintis meilės jausmais,
Bet tik su vienu, o ne kitais.

Tai nebuvo meilė, tai tiktai jos aidas
Tai nebuvo meilė, tu gerai žinai
Juk tu nemylėjai, gal džiaugiais manim
Šypsena viliojei ir žaidei manim.

Atleisk, kad aš tave mylėjau,
Kad mylima norėjau būt labai
Atleisk, kad aš tavim tikėjau
Galbūt ir skiriasi keliai.

Gražu, kaip vakaras ateina,
Ir žvaigždės mirga danguje,
Bet dar gražiau, kai meilė gimsta
Dviejų jaunuolių širdyse.

Mes išeisim iš čia lyg klajūnai
Draugo akys lydės dar toli ……
Tu pamirši mane, juk taip būna
Nevisas prisiminti gali.