Iš voko mėlyno - tavų akių spalvos -
Išskrido lapas, baltas, tartum siela tavo.
(O anuomet dangus užgeso ant kalvos
Ir debesys nakvoti nutūpė ant klevo.
Tu kažką pasakei, aš kažką pasakiau -
Už dangų miegantį, už vakarą tykiau.)
O, koks vanduo platus, kokia naktis gili!
O tu nemoki skrist ir plaukti negali.
Aš nieko nesakau, tu nieko nesakai,
Tiktai kaip sniegas byra iš dangaus laiškai.