Jaučiu aną kraupaus nykimo slinktį…
Tas nuostabus gamtovaizdis va tirpsta akyse…
Gyvenimo šukes norėčiau dar surinkti,
Norėčiau dar surinkt ir sudėliot visas…

Ten tiek šaunių, patetiškų fragmentų,
Ten tiek vilties ir džiaugsmo šipulių,
Kai mano meilė ir svajonės tyros, šventos
Pabiro einančiam likiminiu keliu…

Jų nemokėjau vertint ir branginti,
Į tamsią naktį leidau viską nuleliot…
Tik sielvartas kartus, tik sunkios mintys
Nūnai sugrįžta, sugrįžta atgalios…