Dar palauk, nenuieiki taip greit,
Nors sekundę pabūk su manim.
Nepaliki manęs vienos, to nereik,
Aš ir taip žaidžiu su ugnim.

Tokio skausmo širdis neištvertų,
O protas patart nepajėgtų.
Tikiu, kad gal visai neverta
Stengtis manęs neprislėgti.

Bet tu žmogus, tu suprasti turi,
Kad kai įniršis valdo būtybę,
Jai priešai aplinkui visi
Ir ji iškrės kokią kvailybę…

Nepaliki manęs, neišeik,
Nesuteik man didžiulės kančios,
apkabinki mane stipriai
Ir nebepaleisk niekados.

Aš galiu tvirtai tau prisiekti,
Kad mylėsiu tave amžinai.
Ir tos meilės aš nebeslėpsiu,
Tegul laisva gyvuoja jinai!