Paskutinius lapus
Kalendorius skaičiuoja.
Švenčių daug. Žmonės puošia namus,
Bet apmirus širdis
Jokio džiaugsmo nejaučia.
Ji žino – jai šventės nebus.

Į kiekvienus namus
Atkeliauja Kalėdos
Su linkėjimais ir pažadais.
Kaip mes laukdavom Senio
Kaip viskuo tikėjom,
Kai buvom mažais vaikai.

Vaikystė praėjo
Ir mano Kalėdos
Su savo našta ant pečių.
Jaučiu, kaip grėsmingai
Šventės artėja,
Bet man daug geriau be jų.

Eglė Brazdžiūnienė