Meluočiau, jei sakyčiau, kad laiminga –
Aš daug ką šiandien pameluot galiu.
Tiktai meluot šiek tiek drąsos pristinga,
O pasiguost nėra kam. Neturiu.

Seniai išpustė vėjas mano gryčią,
Ir šiluma vaidenas naktimis.
Kur aš bebūčiau, ką aš bedaryčiau,
Visur sutinka ta pati lemtis.

Ar aš smagiai lig ašarų kvatočiau,
Ar verktų vėl įplyšusi širdis,
Ar pasilikusi viena klajočiau –
Vis persekioja ta pati lemtis.

Meluočiau, jei sakyčiau, kad neskauda
Ir kad šiandieną visko ligi soties.
Man reik išeit užgniaužus sunkią raudą
Pasaulin paieškoti geresnės kloties.

Eglė Brazdžiūnienė