Devynių planetų atspindžiai
Nušvies paskutinį dangų
Medžiai liepsnos drakonais šoks
Savo paskutinį šokį.
Bet šiandien
Aš dar tikiu medumi
Kol vasarom liepos žydi.

Pasaulis grius
supernovos sprogimu
Ir bus tikrai visai nesvarbu
Kas kas ką mylėjo,
eilėraščius rašė…
Kokiems Dievams meldės.
Bet dar tikiu dangumi
Kol debesys lietumi
kelionėje prausia.

Suklastotos istorijos knygos virs pelenais,
Amžinos meilės romanai išnyks amžinai
Ir radio bangos nurims beorėj erdvėj
Nunešdamos teleserialą
Iki bevardžio kosmoso ūko
Bet šiandien tikiu savimi
Kol į saują suglamžyt galiu
Nepabaigtą laišką tau