Aš pirmą laišką parašiau
Ant balto rūko šydo,
O kai išsiųsti išdrįsau,
Balti rūkai praskydo.

Lyg ašmenys rasa dilgi
Brėkšmoj ant smilgų laša.
Į tolį pro ašarą žvelgi
Į ilgesį dar mažą.

Paklydę vėjuose žiedai
Pageltę gula taką.
Matyt, ruošiausi per ilgai
Sudėti žiedui maldą.

Žaibais rašyti pabandžiau,
Kimi širdis kai blaškės,
Paklydusi aistroj kurčioj
Vasarvidžio plaštakė.

Paskui gėla rudens laiškuos,
Vien darganom ant stiklo.
Speiguotos gėlės nepaguos,
Bet neištrins kas likę

Giliai užslėptame laiške,
Vėl kyla baltas rūkas…
Neklausiu, ar meni mane,
Žara ant smilgos supas.