Kristau, Karalius esi visų tautų,
Visų galaktikų, Tau Dangaus Tėvo sukurtų.
Sėdi Tu soste, spindinčiam Dangaus,
Tavoji meilė siekia atsako žmogaus.

Sunku suprasti žmogui Tavo meilę,
Tokią nuolankią, karštą, tokią švelnią.
Dažnai, Karaliau, jis Tau prieštarauja
Ir, nepaklusdams meilei Tavo, klystkeliais keliauja.

Kristau, pats švelniausias iš visų Karalių,
Tu trokšti laimės net sielų bedalių.
Įžiebki meilę Tu žmonių širdyse,
Kuri liepsnotų kaitriai Dangaus Karalystėj.