Šiandien iš pačio ryto
aš išsiploviau galvą.
Tu paklausei – kodėl?
– Kas kodėl – kas ne taip, kaip visad?

Esu aš brėkštantis rytas
su tankiai neplauta galva.
Kai širdį vakaras valgo,
aš klausiu – kodėl?
– Kas kodėl – kas ne taip, kaip visad?

Kai miršta mėnulis iš ryto,
po mėlyno vakaro šito
kažkas manęs klausia – kodėl?
– Kas kodėl – kas ne taip, kaip visad?

Paliulytė, Sonata. P. S.: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2005.