Poezijos baltos knygos…
Baltas takas žiemos,
Kuriuo nueisiu bažnyčion
Parsinešti Komunijos. –
Rodos,
Galėčiau patsai ją turėti,
Bet vis pametu
Dirbdamas darbus
Ir einu parsinešti
Sekmadieniais.
O prie jos dar vis prideda
Gabalėlį dangaus,
Pamiškės baltą taką,
Tavo akių šviesą…

Taip ir vaikštau
Palikdamas darbus
Ir galvodamas:
Jei nepamesčiau Komunijos, –
Ar ir visa kita išliktų, –
Tai, ką prideda…
O gal ir turėčiau šitaip:
Saugoti dangų, taką, tavo akis, –
Kad nepamesčiau Komunijos.
Ir neščiausi ją patsai į bažnyčią
Pamiškės baltu taku
Tavo akių šviesoje,
Kaip poezijos knygoje..