Labai labai pavargau,
O mano kelias dar ilgas.
Šalikelėj jo suklupau,
Lyg būčiau Dievo pasiilgus.

Į Jį rankas aš keliu,
Debesys delnus man glosto.
Balsu, visai nebyliu –
Prašau, kad mane Jis paguostų!

Kad sieloj surinktų spalvas,
Kelyje žyburėlį įžiebtų.
Į mane, kad ištiestų rankas –
Šviesoje – lengviau jas pasiekti!

Kad pėdas tame kelyje,
Mažais kaubūrėliais supiltų.
Ar eitų, lyg Draugas šalia
Ir visas tiesas išpažintų.

Sunku susitart su savim,
Tą tamsą, saule užlieti.
Į Pasaulį atvira širdim,
Lyg į jūra upe įsilieti.