Tu – man – gaivi rasa,
Tu – nuostabi malonė,
Tu – gydantys aliejai
dovanai,
Tu – ir lazda,
ir apsauga kelionėj,
ir kelias Tu pas Tėvą
į tenai,

kur Meilės ir Ramybės
Karalystė ,
išsiilgtieji
Viešpaties Namai –
ten veski, Jėzau,
ir neleisk paklysti –
juk Tu kiekvieną mūsų
atpirkai, –

kiekvieną mūsų
juk gerai pažįsti,
daug kartų gelbėjai,
nepalikai
ir, dovanojęs mums
širdžių bendrystę,
lydėt pas savo Tėvą
sutikai,

nes be Tavęs mes –
kaip paklydę avys,
kaip šuliniai išdžiūvę,
be vandens –
ir nors tiekkart suklupę,
ir Tave išdavę –
Tu mums atleisk, tik nepalik vienų
ir vesk –

ir būk lazda,
ir apsauga kelionėj,
gaivi rasa,
pagirdanti visus,
ir širdis keičianti
ta nuostabi malonė,
ir kelias mums pas Tėvą
į Namus.