Tu – man - gaivi rasa,
Tu - nuostabi malonė,
Tu - gydantys aliejai
dovanai,
Tu - ir lazda,
ir apsauga kelionėj,
ir kelias Tu pas Tėvą
į tenai,
kur Meilės ir Ramybės
Karalystė ,
išsiilgtieji
Viešpaties Namai -
ten veski, Jėzau,
ir neleisk paklysti -
juk Tu kiekvieną mūsų
atpirkai, -
kiekvieną mūsų
juk gerai pažįsti,
daug kartų gelbėjai,
nepalikai
ir, dovanojęs mums
širdžių bendrystę,
lydėt pas savo Tėvą
sutikai,
nes be Tavęs mes -
kaip paklydę avys,
kaip šuliniai išdžiūvę,
be vandens -
ir nors tiekkart suklupę,
ir Tave išdavę -
Tu mums atleisk, tik nepalik vienų
ir vesk –
ir būk lazda,
ir apsauga kelionėj,
gaivi rasa,
pagirdanti visus,
ir širdis keičianti
ta nuostabi malonė,
ir kelias mums pas Tėvą
į Namus.