Ateina skausmas. Ach, ateina…
Nelaukiamas, nekviestas
prie stalo užima vietą.

Nuojauta prašo: širdį užrūstink,
paduok akmens vietoj duonos.
Tik kas paguos beraudantį,
jeigu ne aš?

Neištartas žodis krenta iš rankų.
Kas, o kas jį nuo žemės pakels
ir priglaus prie lūpų,
jeigu ne tu?

Nelaimei malda pasibaigs
nepaprašius gelbėti krentančio.
Kaip, o kaip prisikelt,
jeigu ne kartu?