Jėzau, skrendu svajom į tas dienas,
Kada Tu atėjai į mūsų žemę,
Kada Tu mokei mus ir aiškinai tiesas,
Parodei meilę ir gailestingumą Visagalio.

Svajonėse esu aš su Tavim,
Seku Tave tavaisiais kelio vingiais,
Ir išgirstu tavųjų žodžių aidą,
Tavasis balsas man ir šiandien girdis.

Matau Tave, keliaujantį keliais
Ir gydantį širdis žaizdotas.
Akys žmonių įsmeigtos į Tave –
Lyg klaustų, kam gyvenimas jiems duotas?

Gyvenimas, kuris taip bėga greit,
Sakytum upėje sraunus vanduo,
Tik Tu, o Dieve, taip gerai žinai,
Ko mums žinoti dar neduota.