Ištroškęs ieškau vėl Tavęs, – nors ir vėluoju –
neleisk pražūti, Viešpatie, – mane priimki –
palieski širdį gydančiu Žodžiu gyvuoju
ir jo tėkmėj mane kaip krikštui panardinki –

atleisk man, Viešpatie, kad nuo Tavęs nutolęs
ir vėl buvau – ir užgesau, kaip tas žibintas –
aš trokštu Tavo būt ir sekt Tave vėl uoliai,
ir Tavo mylinčios širdies paguostas ir priimtas –

užpildyk tuštumą many, kaip tą žibintą
savo aliejumi, kad šviesti nenustočiau
ir Tavo meilės uždegtas, ir Tavo nuramintas
vien tik Tavęs nakty, vien tik Tavęs ieškočiau …