Ištroškęs ieškau vėl Tavęs, - nors ir vėluoju -
neleisk pražūti, Viešpatie, - mane priimki -
palieski širdį gydančiu Žodžiu gyvuoju
ir jo tėkmėj mane kaip krikštui panardinki –
atleisk man, Viešpatie, kad nuo Tavęs nutolęs
ir vėl buvau - ir užgesau, kaip tas žibintas -
aš trokštu Tavo būt ir sekt Tave vėl uoliai,
ir Tavo mylinčios širdies paguostas ir priimtas –
užpildyk tuštumą many, kaip tą žibintą
savo aliejumi, kad šviesti nenustočiau
ir Tavo meilės uždegtas, ir Tavo nuramintas
vien tik Tavęs nakty, vien tik Tavęs ieškočiau ...