Ant atviro žvaigždėto skliauto,
Viena maža žvaigždelė rauda.
Rytuos jau debesys paraudo …
Širdelę skauda.

Ir tylią aimaną kaip mantrą
Senutė aimanuoja kantriai
Ir cento, kur ant žemės krenta,
Ji nesuranda.

Ir atvirom žaizdom nusėtas,
Lavonas katino smėlėtas,
Ant kelio kelkraščio padėtas –
Išsižadėtas.