Ant atviro žvaigždėto skliauto,
Viena maža žvaigždelė rauda.
Rytuos jau debesys paraudo ...
Širdelę skauda.
Ir tylią aimaną kaip mantrą
Senutė aimanuoja kantriai
Ir cento, kur ant žemės krenta,
Ji nesuranda.
Ir atvirom žaizdom nusėtas,
Lavonas katino smėlėtas,
Ant kelio kelkraščio padėtas –
Išsižadėtas.