Ir vėl naktis, ir vėl į kalną kelias -
ir vėl esu paklydęs, be namų -
aš nežinau, kodėl taip širdį gelia,
kodėl šią naktį vėl taip neramu –
paklydau, Viešpatie - atleisk - sustojau -
to kalno didelio išsigandau -
kaip reiks į jį įkopt - užsigalvojau
ir viską, ką turėjau - praradau ...-
ne man vienam tas kelias ir tas kalnas -
per silpnas aš ir neturiu jėgų -
esu tik skruzdėlė ant Tavo delno -
bet su Tavim - man niekas nebaugu –
tik su Tavim nakty keliaut išdrįstu,
išlaisvintas iš praeities ir ateities -
tik Tu gali išvest iš mano klystkelių
ir kelią žiburiu tamsoj apšviest.
Palaimink, Viešpatie, mane ir mano kelią -
ir Tavyje surasti vėl savus namus
padėk - juk Tu žinai, kodėl taip skaudžiai gelia
man širdį - ir kodėl šiąnakt aš neramus ...