Ir vėl naktis, ir vėl į kalną kelias –
ir vėl esu paklydęs, be namų –
aš nežinau, kodėl taip širdį gelia,
kodėl šią naktį vėl taip neramu –

paklydau, Viešpatie – atleisk – sustojau –
to kalno didelio išsigandau –
kaip reiks į jį įkopt – užsigalvojau
ir viską, ką turėjau – praradau …-

ne man vienam tas kelias ir tas kalnas –
per silpnas aš ir neturiu jėgų –
esu tik skruzdėlė ant Tavo delno –
bet su Tavim – man niekas nebaugu –

tik su Tavim nakty keliaut išdrįstu,
išlaisvintas iš praeities ir ateities –
tik Tu gali išvest iš mano klystkelių
ir kelią žiburiu tamsoj apšviest.

Palaimink, Viešpatie, mane ir mano kelią –
ir Tavyje surasti vėl savus namus
padėk – juk Tu žinai, kodėl taip skaudžiai gelia
man širdį – ir kodėl šiąnakt aš neramus …