Du juokiasi
Ir tyri tyri
Veria tiesiai
Žvilgsniais gilesniais.

Jie užkloja paveikslus
Ir tyri tyri
Kloja lapais
Kažkada blizgėjusiais šypsniais.

Ir tyri tyri
Geismą tvindo ir per sienas
Su nakties drugiais
Į šviesą skrieja.

Sublizgo žvaigždutės
Ir buvo pilka tik keliuos,
Kur ėjom dangum.

Po vieną padais
Ant karštų nuo vasaros saulės įkaitusių
Plytų ar asfalto akmenų.

Du juokiasi
ir šokinėja rausta.
Akys veidai sublizgo danguje.

Nežiūrėjom užvertę galvas
Ir tyri tyri
Nuogi
Parėjom mes drauge.