Iš Tavo girių ąžuolo,
Su kaltu ir meile nutašė
Susimąsčiusį, liūdną, kenčiantį,
Meilės ir maldos prašantį

Daug kartų išduotas, kryžiuotas,
Prisikėlęs paliudyt save
Jau seniai patikėti turėję,
Vis iš naujo kuriam Tave

Ar saulė džiovins Tavo lūpas,
Ar šaltis žnaibys ledinis
Lietus skausmu maudys širdį,
Lig šaknų už klaidas kasdienines

Prie tėviškės kelio papuoštas,
Ar girios gūdžios pavėsy
Rankele parėmęs galvelę,
Mūsų džiaugsmą ir skausmą stebi

Gailestingas mano Dievuli,
Su erškėčių skaudžiu vainiku
Tavo nuoširdžia meile pasitikiu,
Begalinės širdies gerumu