Esu viena iš smilgų pakelės,
išdygusi ant kelkraščio smėlėto –
nors ir trapiu gyvenimu žolės –
dėkoju Tau už man paskirtą vietą,

kur aš galiu kasdien prie kelio augt
ir gerti Tavo meilę – saulės šviesą –
tik vieno, Viešpatie, Tavęs prašau –
neleisk iškeist Tave į kelio tiesą,

neleisk apaugti dulkėm pakelės –
tom nuodėmėm smulkiom, kasdienėm,
uždengiančiom regėjimą širdies
ir smilgą sudžiovinančiom į šieną –

ateiki, Viešpatie, lietum nuplauk
tas dulkes ir šviesa skaisčia pagirdyk,
kad vėl jėgų turėčiau kantriai augt
ir būti smilga pagal Tavo širdį –

esu aš Tavo smilga pakelės,
nes Tavo nuprausta ir numylėta –
todėl džiaugiuos žaliu džiaugsmu žolės,
dėkodamas už man paskirtą vietą.