Esu viena iš smilgų pakelės,
išdygusi ant kelkraščio smėlėto -
nors ir trapiu gyvenimu žolės -
dėkoju Tau už man paskirtą vietą,
kur aš galiu kasdien prie kelio augt
ir gerti Tavo meilę - saulės šviesą -
tik vieno, Viešpatie, Tavęs prašau -
neleisk iškeist Tave į kelio tiesą,
neleisk apaugti dulkėm pakelės -
tom nuodėmėm smulkiom, kasdienėm,
uždengiančiom regėjimą širdies
ir smilgą sudžiovinančiom į šieną –
ateiki, Viešpatie, lietum nuplauk
tas dulkes ir šviesa skaisčia pagirdyk,
kad vėl jėgų turėčiau kantriai augt
ir būti smilga pagal Tavo širdį -
esu aš Tavo smilga pakelės,
nes Tavo nuprausta ir numylėta -
todėl džiaugiuos žaliu džiaugsmu žolės,
dėkodamas už man paskirtą vietą.